Nuobodulio mašina

Vakar apturėjau malonumo pažiūrėti naują Valdo Navasaičio filmą, "Perpetuum mobile". Filmas apie.. sunku pasakyti apie ką. Atrodo apie silnokos valios, gero būdo žmogų (Ronas) gyvenantį destruktyvioje, pingais apsuptoje aplinkoje. Beprasiločiantį. Čia jis sutinka moterį (Diną), kažkaip susieina kartu, tada ši pasiima jų bendro draugo pinigus ir prasitarus apie turimą, kitiems nežinomą sūnų, išlekia į omeriką (atrodo kuriam laikui), taip galutinai sugriaudama Adi baro/kazino biznį. Norėjo, kad Ronas važiuotų kartu, bet šis sugrįžta prie savo pašaukimo, ornitologijos ir pasako Adi apie sūnų, po ko Adi supranta, kad lyg čia ir jo sūnus, bet čia pat priduria, "nors ką gali žinot su kuom ji ten miegojo".

Filmo pabaiga.

Pirmiausia apie dalykus kurie patiko. Tai kameros darbas, ji atrodė visada vietoje, kartais sukurdama malonų paveikslą žvelgdama į aplinką įdomiu kampu, ar šiaip, tiesiog tinkamai. Kokybiškas apšvietimas - pavyzdžiui sugyventinės (Margo) butas stipriai patamsintas, jį dar paniūrinant, o laikinai paskolintas butas labai teigiamas (net jei dalimi to nuopelnas protingas buto dažas). Sakyčiau Dainius Gavenonis savo vaidyba ištempė visą fimą, suvaidino profesionaliai, net jei kartais (deja) jo dialogo dalis buvo tempiama žemyn kitų netikusių aktorių dėka, kurių vėl gi labai daug nebuvo. Tai dar vienas patikęs dalykas. Net jei naudodamas kortą "kaip lietuviškam..." galiu pasakyt buvau pamalonintas ir vaidyba.

Visa bėda su šiuo šedevru, kad jis truko beveik pusantros valandos. Dialogai buvo apgailėtini, "valgysi? / ne / ką neskanu, man skanu", "paėmei pinigus / taip / kodėl? / reikia / kodėl? / negaliu pasakyt / ką dabar darysi? / nežinau / reikia atiduot pinigus / negaliu / kodėl? / nesuprasi, viskas sudėtinga / kodėl? / nežinau / paaiškink / negaliu, sudėtinga viskas". Bežiūrint įkyriai piršosi mintis, kad šis personažų nežinojimas kyla ne dėl nesugebėto pavaizduoti (o ir nebūto) jų dvasinio pasaulio sukrėtimo ar sudėtingos situacijos kurion jie būvo dirbtinai įmesti, o dėl to, kad scenaristas, kad ir kaip stipriai besivoliojo kūrybinėse kančiose, nesugebėjo sulipdyti vientisos, bent kiek labai žmogiškom problemom artimos istorijos.

Nematau prasmės narstyti šį kūrinį ir vardyti švelniai tariant kūrybinius nesusipratimus. Iš tikro tam tereikėtų sucituoti dialogus, bet norėčiau pasakyti, kad jis yra tiek blogas, kad pasidaro net geras. Mažai filmų gali tenkintis tokiu įvertinimu. Ir dar be galo nuobodus. Iš tikro filmografijoje reikėtų apibrėžti dar vieną filmo kategoriją "nuobodybė". Perpetuum mobile būtų vienas iš tokio žanro mėgėjų favoritų.

Pabaigai norėčiau pridurti, kad šiame filme nebuvo nei vieno juokelio, kaip beje nebuvo ir bent kiek labiau nekasdieniškos dramos. Didžiausia problema - lošimas, tarsi didesnių ant Lietuvos nebūtų.

Taigi, tai nuobodus nuobodaus kasdieniško gyvenimo tęsinys, stebėtinai techniškai perkeltas į didyjį ekraną.

Tikėjimas

Šiandien skaitydamas delfi antraštes (jau buvau beveik atsikratęs šio kvailo įpročio, skaityti delfi), radau štai tokią:

Tikrai kažkas turi būti negerai su Lietuva, kai lankomiausias portalas verslo žinių skiltyje paskelbia straipsnį žmonėms nuramint, kurio pagrindinis (priimu kad pavadinimas atinka turinį, kas tiesa būna nevisada arba netgi sakyčiau retai) teiginys yra paremtas senuko tikėjimu, gal net įsivaizdavimu. Nuostabu!

Lietuviai

(dar vienas senai pradėtas rašytį įrašas)

Lankydamas paskaitas pastebėjau keistą dalyką: aiškindama kokią kalbos detalę, dėstytoja sako "we use skal a lot"] arba "we say...", arba "In Danish language we don't have please". Šiandien klausiau BBC podcast'ą apie anglų kalbos gramatiką ir ten taipogi įstrigo sakinys su tokia pačia pradžia - "We say...". Retai tenka išgirst (negaliu tvirtinti, kad niekad) frazę "danes use something a lot", ypač jei kalba apie danus danas. Dažniausiai išgirsi "we...", nebent atributas neigiamas, hehe. Tas pats beje, iš patirties galiu pasakyti, galioja ir amerikiečiams.

Palyginkime mūsų situaciją.

Jau nekalbu apie kažkokį mistinį sutvėrimą Kauną, kuris stato sporto areną, tvarko kiemus ar renka savivaldybę.

Panašu, kad tai nėra pastebėta mano vienintelio, pritariu J. Vaiškūnui, ir manau kad su tais lietuviais reikia kartą ir visiems laikams išsiaiškinti, išvyti juos lauk bei atgauti savą šalį.

Atostogos!

Nuo šios savaitės turiu kiek daugiau nei mėnesio atostogas nuo danų kalbos mokymosi. Oh boy! Jausmas tarsi mokyklą būčiau baigęs -- namų darbų ruošti nereikia, laisvo laiko begalės, galima įvalias išsimiegoti. Vis tik trys paskaitos per savaitę, kiekviena po tris su puse valandos (tiesa iš jų ~45 min. pertraukos) daro savo, truputį vargina. Tik neatrodo, kad tą laisvą laiką kaip nors produktyviai leisčiau. Kol kas prokrastinacija ima viršų.

Bažnyčia

Teko pastebėti, kad Lietuvoje politikai užsiėmė keistų ir svarbių įstatymų svarstymu ir bent vieno iš priėmimu; jeigu ir toliau taip, gali būt kad ne už ilgo seks ir abortų draudimo įstatymo patvirtinimas. Būtų ganėtinai liūdna, jeigu p. T. Baranausko propaganda užteršta daugumos krautuvininkų seimo narių mąstysena.

Ir tiesiog neabejotina, kad tokie, visuomenę kiršinantys įstatymai priimami vien vardan rudenį vyksiančių rinkimų. Galima pagalvoti, kad tai būtent tai ko visuomenei reikia, tarsi jos moralė dar nėra palūžusi ir viskas ko reikia tai dar didesnės trinties tarp skirtingų pažiūrų asmenų ir visuomenės sluoksnių. Bei didesnės įtampos jaunų žmonių gyvenime.

Akivaizdu, kad Lietuvą valdo Bažnyčia, archajiška klerkija. Ir pinigas. Kurį kaups politikieriai, laimėję rinkimus, kurių rezultatus matyt apręs vyresnio amžiaus (proporcionaliai didejanti) karta, "turinti" galimybę klausyti pamokslus, kurių turinys daugumoje ir priklausys nuo to, kaip krautivininkai vykdo kunigų reikalavimus.

Done with the Hell

Pagaliau.. šiandien perėjau Cave Story (Doukutsu Monogatari) secret lygį „Sacred Grounds“, sveikinantį atvykstančius „Welcome to Hell“, ką jis su kaupu ir pateisina. Bendrai, tai buvo žaidimas su sunkiausiu bosu (netgi neskaitant secret lygio ir jo boso), kurį man teko kada nors žaisti. Ir net gi ne bosu, o pastoviai nustebinančia jų seka ar vieno ir to pačio atgijimu kiek kitokia forma.

Tumpai -- žaidimas nuostabus.

Jeigu dar nežaidei ir patinka veiksmo prigrūsti platformeriai (su šmaikščiai juokingais dialogais), rekomenduoju.

Kas blogiau - mėsa ar žuvis?

Įdomus klausimas, tiesa? Tik jis pavadinime nevisai tikslus. Pilnai jis skambėtų taip - kas labiau prasmardina išjungtą šaldytuvo kamerą ir visą šaldytuvą - vištos krūtinėlės (žalios) ar žuvis (filė)?

Atsakymą žinau. Iš kur? Galiu pasigirti savo kvailumu: rudenį išvykstant savaitei, skubėdamas (veik vėlavau, o lėktuvai gi nelaukia) išjungiau šaldytuvą (*), kurio šald. kameroje buvo keletas vištos krūtinėlių. Grįžus jos buvo kiek pasileidę, viduj viskas apibėgę ir nors virtuvėje/kambaryje stipraus kvapo nebuvo, atidarius kamerą visai lengvai užsikosėjau. Nieko. Išvalėme viską ir keista, bet po poros dienų kvapo beveik nesijautė.

Lygiai taip pat brutaliai pasielgiau su šaldytuvu iškeliaudamas Kalėdinėm atostogom. Grįžęs po Naujųjų atidariau šaldytuvą ir nepamatęs įsijungiančios šviesos atrodo pabalau pats. Šis buvo išjungtas. Matyt irgi per skubėjimą. Tik šį kartą kameroje buvo keletas žuvies filė, o pačiam šaldytuve užsilikę keletas sūrių. Atidarius kamerą tvojo nestiprus, kažkiek salsvas kvapas, bet šleikštulio nesukėlė. Gal dėl to ir Islandiškas spec. nacional. patiekalas skate yra pūdyta (tebūnie fermentuota) žuvis, o ne mėsa.

Taigi ir atsakymas -- kur kas labiau smirda mėsa. Nevalgykit mėsos, valgykit žuvį. Omega-3, fosforas. Saugiau šaldytuvui. Beje paliktas sūris irgi yra blogis. Jis, kiaulė, šaldytuve supelijo ir tas pelėsių kvapas persismelkė ir dvokia gal net labiau nei žuvies. Ir iškrapštyt jį sunku.

Ką gi, dabar reikia prisipirkt visokio šlamšto ir prikišt pilną šaldytuvą, idant dvokas persimestų į produktus ir anas vėl kvepėtų.

Tai tiek ūkiškų, šeimininkiškų pasibėdavojimų. O jūsų skalbimo mašina veikia, katė neišprotėjo, karvė neserga, šuva nepabėgo?

(*) Nesuprantu kodėl, bet čia visos rozetės turi papildomai ir jungiklius (kaip šviestuvo), tad išjungti šaldytyvą, kuris paprastai jungiklių neturi, yra paprasčiau nei paprasta. Čia aišku padeda dar ir tas faktas, kad šviesos virtuvėje jungikliai yra kaip tik virš šaldytuvo rozečių jungiklių. Jau sugalvojau, kad reikės pastaruosius svoločius užklijuot lipnia juosta.